Dažnai aplink tenka girdėti posakį „grožis reikalauja aukų“, todėl verta susimąstyti, kokios gi tos mūsų aukos? Antakių pešiojimas… Alinančios treniruotės… Kojų depiliavimas ir dar velniai žino kas…

Jei Jums tai sukelia kančią, pažvelkite, ką dėl grožio galėdavo padaryti kitos tautos (tiesa ne šiais laikais)!

• Lotoso pėdos. Ši mada buvo paplitusi Kinijoje ir truko beveik ištisą tūkstantmetį! Mažas moters pėdas kinai laikė grožio simboliu, todėl visais būdais stengėsi neleisti pėdai augti. Pirmą kartą pėdos tvirtais tvarsčiais buvo perrišamos mergaitei maždaug 6 gyvenimo metais, neretai tai buvo daroma ir anksčiau. Iš pradžių pėda buvo sulaužoma, o padas sulenkiamas.Kojų pirštai tvirtai pritvirtinami prie čiurnos, o visa pėda tvirtai apvyniojama. Pėdos formavimas trukdavo apie 3 metus, bet baisiausia yra tai, kad neretai pėdą tekdavo laužyti ne vieną kartą, norint išgauti idealią formą.

• Korsetai. Korsetai buvo paplitę Europoje. Deja, priešingai nei dabar, moterys korsetus korsusiverždavo taip, kad nuolatos alpdavo.

• Milžiniškos šukuosenos. Tai taipogi Europiečių mada. Moterys XVIIa. nebuvo itin higieniškos, tačiau puoštis tikrai mėgo. Milžiniško dydžio šukuosenos, nuolat puošiamos įvairiausiais akcentais retai kada būdavo išardomos ir plaunamos. Aplamai, maudymasis tikrai nebuvo mėgiamiausias šių damų užsiėmimas, todėl nusimaudyti užtekdavo ir porą kartų per metus. Dėl šios priežasties tuose šukuosenų šedevruose tiesiog veisėsi visas knibždėlynas įvairių gyvių! Tam netgi buvo išrastos specialios kasymosi lazdelės.

• Deformuota kaukolė. Peru gentys, norėdamos pabrėžti savo dukrų statusą, standžiai apvyniodavo joms galvas audeklu, taip neleisdamos kaukolei augti savaime, ir deformuodamos ją.