Tikriausiai kiekvienas esame pagalvoję, ką reiškia apibūdinimas „seksuali moteris“. Pasirodo, seksualių bruožų ieškojo jau ir senovės graikų ir romėnų tyrinėtojai. O štai XV – XVI amžiuje, Prancūzijoje buvo išleisti traktatai apie moterų seksualumą bei sugebėjimus lovoje, o pačių moterų seksualumas apibūdinamas 33 požymiais. Tiesa, dabartiniai seksologai daugumą tų požymių laiko naiviais. Pavyzdžiui, prancūzai neabejojo, kad moters seksualumą išduoda lūpų forma. Kaspinėlio formos lūpų savininkės laikytos itin seksualiomis, o štai tos, kurios turėjo dideles burnas – niekam nerūpėjo. Šiais laikais lūpų forma neturi jokios reikšmės. Tikrąjį seksualumą išduoda lūpų putlumas.
Dar vienas seksualumo požymis, anot Prancūzų – krūtų dydis. Anot dabartinių seksologų, krūtų dydis seksualumui įtakos neturi. Kur kas svarbiau yra speneliai. Kuo tamsesni ir kietesni speneliai, tuo moteris – seksualesnė. Šis požymis pagrįstas tuo, kad odoje esama daug biologinės medžiagos melatonino, kuris pajėgus pažadinti žvėrišką seksualinį instinktą. Taip pat daug atsiranda melatonino organizme, kai kūnas įdega. Turbūt ne veltui dauguma vyrų intuityviai traukia įdegusios, o ne išblyškusios moterys.
Dar vienas tikro seksualumo požymis – didelis plaukuotumas. Plaukuotos moterys turi daugiau vyriško hormono testosterono, būtent tai ir sustiprina jų seksualumą.
Pasirodo, kad svarbus ir gebėjimas parausti. Taip Rytų šalyse, turguose, kurie gyvavo iki ХХ amžiaus pradžios, buvo renkamos vergės į haremus. Pardavėjai atrinkdami moteris žiūrėjo ne į jų lyties organus, o į veidus. Akimirksniu išraustančios buvo vertinamos gerokai brangiau.
